Austrija – kultūros ir architektūros šalis

Austrija (oficialiai Austrijos Respublika) – valstybė Europos centre su sostine Viena. Šalies plotas – 83 879 km², gyventojų skaičius – 8 857 960 žmonių (2018 m. spalio mėn. duomenimis).

Šalis ribojasi su Čekija šiaurėje, Slovakija šiaurės rytuose, Vengrija rytuose, Slovėnija ir Italija pietuose, Lichtenšteinu ir Šveicarija vakaruose bei Vokietija šiaurės vakaruose. Austrija yra parlamentinė respublika, kuriai vadovauja federalinis prezidentas, renkamas 6 metų kadencijai.

Geografiškai Austrija susideda iš 9 federacinių žemių: Burgenlando, Vienos, Aukštutinės Austrijos, Zalcburgo, Karintijos, Žemutinės Austrijos, Tirolio, Forarlbergo, Štirijos.

Austrijos vėliava yra viena seniausių valstybingumo simbolių pasaulyje. Pasak legendos, ją sukūrė Leopoldas V dar 1191 m. per vieną iš Trečiojo kryžiaus žygio mūšių.

Šalies pavadinimas kilęs iš senovės vokiško žodžio Ostarrichi – „rytų šalis“, o Austrija kaip tikras vardas pirmą kartą paminėtas 996 metų metraščiuose.

Austrija yra 70% kalnuota šalis, esanti vidutiniškai 900 metrų virš jūros lygio. Didžiąją šalies dalį užima Rytų Alpės, kurios, savo ruožtu, yra suskirstytos į Šiaurės Tirolio Alpes ir Zalcburgo Alpes šiaurėje; Zillertal ir Karnik Alpės pietuose.

Aukščiausias taškas yra Grosgloknerio kalnas (3797 metrai) su vienu didžiausių ledynų Europoje – Pasteursee.

Nepaisant gana mažo dydžio, ši Europos šalis yra populiari turistų lankoma vieta. Austriją privalo aplankyti visi save gerbiantys slidininkai ir kitų žiemos sporto šakų mėgėjai, aktyvaus turizmo mėgėjai ir ekoturistai, nes šalyje gausu nacionalinių gamtos parkų.

Klimatas ir orai Austrijoje

Čia vienu metu susiliejo dvi klimato zonos. Vakaruose vyrauja drėgnas, pietuose ir pietryčiuose žemyninis klimatas.

Todėl mėgstantiems kaitintis saulėje į Austriją geriausia vykti gegužę arba birželį.

Nors patys austrai rudenį laiko geriausiu metų laiku, kai nėra šilumos, o šaltis dar toli. Šaltukas paspaudžia tik sausį, nors ir tai sąlyginai: žemiau -2 C ° čia retai būna, išskyrus kalnuotus regionus.

Miestai ir regionai

Austrijos Respublika buvo sukurta po Pirmojo pasaulinio karo ant daugianacionalinės Austrijos-Vengrijos imperijos griuvėsių ir devynių vokiškai kalbančių žemių, kurios viduramžiais atsiskyrė nuo Vokietijos kunigaikštysčių.

Taigi istorinė Karintijos pirmtakė buvo Karintijos kunigaikštystė; Styria – Štirijos kunigaikštystė, Tirolis – Tirolio grafystė.

Forarlbergas buvo Tirolio grafystės dalis iki 1918 m., Viena buvo Žemutinės Austrijos dalis iki 1921 m. Burgenlandas buvo sukurtas iš keturių etniškai germaniškų Vengrijos regionų, XX amžiaus 20-aisiais perduotas Austrijai.

Zalcburgas iki 1803 m. buvo nepriklausoma Šventosios Romos imperijos kunigaikštystė.

O Aukštutinė ir Žemutinė Austrija kadaise buvo pusiau nepriklausomos Austrijos-Vengrijos imperijos kunigaikštystės.

Šiandien Austrija susideda iš 9 federacinių žemių (Bundeslando).

Tirolis

Tirolis – federacinė žemė Austrijos vakaruose, kurios sostinė ir didžiausias miestas yra Insbrukas. Žemė užima 12 648 km² plotą ir yra laikoma trečia pagal dydį žeme Austrijoje.

Būtent Tirolyje yra aukščiausias Austrijos taškas – Grosgloknerio kalnas (3797 m). Tirolis savo ruožtu yra padalintas į dvi dalis: Šiaurės ir Rytų.

Tirolis ribojasi su Austrijos žemėmis Zalcburgu, Karintija ir Forarlbergu, taip pat kaimynėmis Vokietija, Šveicarija ir Italija.

Tiroliečių kilmė ir mentalitetas artimas Bavarijos gyventojams – tai susiklostė istoriškai.

Insbrukas yra Europos žiemos sporto sostinė. Taigi čia vyko 1964 m. ir 1976 m. žiemos olimpinės žaidynės.

Forarlbergas

Forarlbergas yra federalinė žemė, esanti Austrijos vakaruose, kurios sostinė yra Brėgenco mieste ir didžiausias Dornbirno miestas.

Forarlbergas, užimantis 2601 km² Austrijos teritorijos (aštuntas pagal dydį plotas tarp Austrijos žemių), ribojasi su Vokietija, Šveicarija ir Lichtenšteinu, taip pat ribojasi su Austrijos federacine Tirolio žeme.

Romos laikais Forarlbergas buvo Romos imperijos Rezia provincijos dalis, o nuo didžiojo tautų kraustymosi laikų šiose žemėse apsigyveno germanų gentys.

Iš Bregenco lankytinų vietų verta paminėti miesto rotušę, Šv. Martinšturmo bokštą (XVII a.), Vorarlberger-Landsmuseum muziejų su austrų menininkų paveikslų kolekcija, zoologijos sodo-safari parką ant Pfander kalno.

Štirija

Styria yra federalinė žemė Austrijos pietryčiuose su sostine ir didžiausiu Graco miestu. Ši žemė yra antra pagal dydį Austrijoje (16 391,93 km²), ji ribojasi su Karintijos, Zalcburgo, Aukštutinės Austrijos, Žemutinės Austrijos ir Burgenlando žemėmis, o pietuose turi valstybinę sieną su Slovėnija.

Beveik visa Štirijos teritorija yra nusėta kalnų grandinėmis. Čia yra garsusis slidinėjimo centras Schladming.

Taip pat šis regionas garsėja daugybe terminių šaltinių, populiarūs vietiniai kurortai Blumau, Bad Aussee, Bad Waltersdorf, Loipersdorf.

Senovės pilys ir vienuolynai yra išsibarstę visoje Štirijoje. Taigi įdomiausios yra barokinis Rigersbur tvirtovės, Kornbergo pilis (Schloss Kornberg) (XIII a.), Herberstein pilis (XIII-XVII a.), Eggenbergo rūmai (1635) Graco regione.

Verta aplankyti piligrimystės bažnyčią Mariazell (1157) su lobiu, su sidabriniu altoriumi (1727) ir stebuklinga XIII amžiaus statula, buvusią cistersų ordino abatiją Neuburg an der Mürz (1350-1612), seniausias Austrijos cistersų ordino vienuolynas Reine (1129 m.).

Zalcburgo žemės

Zalcburgas – federalinė žemė, esanti pačiame Austrijos centre, turinti sostinę ir didžiausią Zalcburgo miestą.

Zalcburgo teritorija (7154 km²) yra šešta pagal dydį tarp Austrijos federalinių žemių.

Zalcburgas ribojasi su Tiroliu, Karintija, Štirija, Aukštutine Austrija ir Bavarija (Vokietija).

Vietovė garsėja turtinga kultūra ir kasmet vykstančiais muzikos festivaliais. Būtina aplankyti Hohensalzburg tvirtovę (1077-1861), Zalcburgo katedrą (VIII a., perstatyta 1611-1628 m.), Mirabelės pilį ir parką, Zalcburgo rezidenciją, seniausią Austrijos vienuolyną Šv.Petro (696) ir katakombos.

Tarp muziejų galima išskirti Zalcburgo muziejų, Gamtos istorijos muziejų, Žaislų muziejų, du Mocarto namų muziejus. Zalcburgo žemėje taip pat galite pamatyti įdomius Hellbrunn rūmus (1615 m.) – Zalcburgo miesto apylinkėse, kurie laikomi vienu geriausių sodų ir parkų meno pavyzdžių pasaulyje.

Tennengebirge, į pietus nuo Zalcburgo, yra Eisriesenwelt urvas („ledo milžinų pasaulis“). Verfene būtinai reikia aplankyti Hohenwerfen tvirtovę (1077 m.) ir ledo urvus, o Haleine – druskos kasyklas.

Zalcburgo žemė turistus vilioja savo gamtos turtais: čia yra Flachgau ežerų rajonas su nuostabiais kalnų ežerais Obertrumer See, Mattsee, Wallersee, Zeller See, Fuschlsee ir Wolfgangsee.

Nuo 1920 m. Zalcburge vyksta garsūs muzikos festivaliai, sutraukiantys melomanus iš visos Europos: Mocarto savaitė (paskutinė sausio savaitė), Velykų festivalis, Zalcburgo Trejybės festivalis, koncertai Hohensalzburgo tvirtovėje (nuo Velykų iki Šv. spalio pabaiga), koncertai rūmuose (ištisus metus), Zalcburgo festivalis (liepos pabaiga – rugpjūčio pabaiga), Kultūros dienos Zalcburge (spalis), Prieškalėdiniai koncertai (gruodžio mėn.).

Viena

Viena yra Austrijos sostinė ir viena iš devynių šalies federalinių žemių. Įsikūrusi rytinėje šalies dalyje, ją iš visų pusių supa kitos žemės – Žemutinės Austrijos – teritorija. Kadangi Vienos plotas yra tik 415 km², tai yra mažiausia federalinė žemė Austrijoje.

Karintija

Karintija yra federalinė žemė, esanti Austrijos pietuose, jos sostinė yra Klagenfurtas. Karintijos žemės plotas yra 9536 km², tai yra penkta pagal dydį tarp Austrijos žemių.

Karintija ribojasi su Zalcburgo, Štirijos ir Tirolio žemėmis, taip pat ribojasi su Slovėnija ir Italija. Kalnuotas Alpių regionas, ribojamas uolų grandinėmis, kurio centre yra Podravinos baseinas (palei Dravos upę) su Zollfeld, Krapfeld ir Lurnfeld slėniais.

Verta aplankyti šiuos muziejus: Medinės architektūros muziejus po atviru dangumi Maria Saal, Elli Riel lėlių muziejus Treffen, privatus Porsche muziejus – daugiau nei 30 legendinio prekės ženklo kopijų, datuojamų XX amžiaus.

Karintijos gamta yra nuostabi. Vakarinėje Wörther See upės įlankoje, tarp dengtų miškingų Alpių šlaitų, įsikūręs Veldenas – vienas geriausių šalyje kurortų su moderniausia poilsio infrastruktūra.

Ne mažiau populiarūs yra Pertschach kurortai su vandens pramogų centru, Warmbad Filiach su terminiais šaltiniais ir nacionaliniu parku (20 hektarų), vaizdingi Krumpendorf ir Maria Werth.

Žemutinė Austrija

Žemutinė Austrija – federacinė žemė Austrijos šiaurės rytuose su sostine ir didžiausiu Sent Pelteno miestu. Žemutinė Austrija užima 19 178 km² plotą ir yra didžiausia žemė Austrijoje.

Ji ribojasi su Austrijos federacinėmis Aukštutinės Austrijos žemėmis, Burgenlandu, Štirijomis ir Austrijos sostine Vienos miestu, kuris yra Žemutinės Austrijos centre.

Žemutinė Austrija taip pat ribojasi su Čekija ir Slovakija. Žemutinės Austrijos teritoriją iš vakarų į rytus dalija Dunojaus upė, nulėmusi ir šio regiono geografines ypatybes.

Teritorijos į pietus nuo Dunojaus yra kalnuotos, į šiaurę – plokščios, išsidėsčiusios granito plynaukštėje.

Žemutinė Austrija yra upių regionas.

Aukštutinė Austrija

Aukštutinė Austrija – federacinė žemė, esanti Austrijos šiaurėje, kurios sostinė ir didžiausias miestas yra Lincas.

Ji turi išorines sienas su Čekija ir Vokietija, ribojasi su Austrijos žemėmis – Žemutine Austrija, Zalcburgu ir Štirija.

Ši žemė – ketvirtą pagal dydį tarp Austrijos žemių (11 980 km²) – taip pat į dvi dalis ją dalija Dunojaus upė.

Didžiąją teritorijos dalį užima kalnai ir kalvos. Iš šiaurės į pietus Aukštutinės Austrijos teritorijoje viena kitą keičia kalvotos Mühlviertel žemumos, Inviertelio lyguma, Rytų Alpės su aukščiausiu Dachšteino kalnu (2995 m).

Aukštutinė Austrija yra vienas populiariausių turistinių šalies regionų.

Kalnų slidinėjimo, vandens, jojimo ir pėsčiųjų turizmo rūšys čia – plačiai išvystytos. Pagrindiniai turizmo centrai yra Zalckamerguto ežerų apylinkėse. Taip pat populiarūs Sankt Volfgango, Šalerbacho, Halštato kurortai, Kalkalpen nacionalinis parkas, Sauwald rajonas ir kt.

Burgenlandas

Burgenlandas yra labiausiai į rytus nutolusi ir mažiausiai apgyvendinta Austrijos federalinė žemė. Jos sostinė yra Eizenštato miestas.

Pagal teritoriją Burgenlandas užima septintąją vietą tarp Austrijos žemių – 3966 km², iš šiaurės į pietus nusidriekęs 166 km, o siauriausioje vietoje – Sigrabeno miesto teritorijoje – yra tik 5 km. Burgenlandas ribojasi su Žemutinės Austrijos ir Štirijos žemėmis ir ribojasi su Vengrija, Slovakija ir Slovėnija.

Kaip susikalbėti?

Oficiali kalba yra vokiečių. Didžiuosiuose miestuose ir kurortų centruose, viešbučiuose bus nesunku rasti angliškai kalbantį žmogų, tačiau žinant bent kelias vokiškas frazes labai palengvinsite kontaktą su vietiniais.

Visi pranešimai traukiniuose ir autobusuose skelbiami tik vokiečių kalba. Bet kokiu atveju rekomenduojame pasistudijuoti ir pasiimti su savimi žodyną – tai naudingas dalykas keliaujant po Austrijos miestus ir kurortus.